Būties planai
Viskas Visatoje yra gryna energija
Septyni egzistavimo planai – jos šokis.
Ši šventa energija yra neišsenkanti, ji kinta skirtingų dažnių diapazonuose skirtinguose egzistavimo planuose. Nei vienas iš planų nėra svarbesnis už kurį nors kitą. Mūsų tikslas – subalansuoti savyje visų Planų energijas ir pakilti į Septintąjį planą, pas Visa Ko Kūrėją – Visatos Dvasią, duodančią gyvybę viskam ir apjungiančią viska, kas egzistuoja. Paslėptų smegenų resursų panaudojimas, dvasinės atomų prigimties suvokimas, ir žinojimas, kad mes iš tiesų esame didingi sutvėrimai, galintys kurti realybę!
Šiuo mokymu siekiama ne tik paaiškinti Būties planus, bet padėti žmogui susitelkti į energiją, gaunančią greičiausius rezultatus, suprasti, kad tai, kas yra sukurta, gali būti „iš-kurta“, o paskui sukurta iš naujo. Tai – atomų prigimtis. Mes esame nuostabios tikrovę kuriančios būtybės. Nė vienas Būties planas nėra svarbesnis už kitus. Mūsų tikslas – tapti harmoningais visuose planuose, veikiant iš Septintojo Plano.
Leiskite sau gyventi Septintajame žinojimo plane
Išmokite gyventi nebijodami ir nepykdami bei leiskite sau gyventi Septintajame žinojimo plane. Išmokite gyventi žinodami, kad viskas bus gerai, jog visada galite kreiptis į „Visa, Ko Esama, Kūrėją“. Mūsų tikslas – pasiekti Septintąjį sąmonės planą.
Šventas skaičius septyni
Σ Nuo senovės žinoma ir suprantama akivaizdi tiesa apie skaičiaus septyni šventumą. Štai keli pavyzdžiai, kaip buvo suvokiamas septynetas ir kaip žmogus naudojo su juo susijusią simboliką ir numerologiją, prilygindamas šį skaičiui kūrimui:
Σ Septyni – tobulybės skaičius, švenčiausias iš visų skaičių. Egiptiečiai jį laikė amžino gyvenimo simboliu. Jų mąstysenoje skaičių septyni sudaro triada (3) ir ketvertas (4) arba žmoguje esantis Dievo ir gamtos derinys. Iš chaldėjų kilusio žaidimo kauliuko priešingose pusėse esančių skaičių suma visada yra lygi septyniems.
Σ Seniausiuose žinomuose dantiraščiu parašytuose šaltiniuose – pasakojimuose apie Šumero dievus – babiloniečiai mums pasakoja apie Inaną-Ištar: kaip ji pro septynis vartus nužengia į žemutinį pasaulį, kad patektų į patį gyvenimo ir mirties centrą, ir kaip peržengia mirtį, kad atgautų savo dievišką nemirtingumą. Be to, šumerai Achabe pastatė šventyklą deivei Nintu. Šventykla turėjo septynias duris, septynis vartus, o ją atidarant deivei paaukoti septyni gyvūnai.
Σ Senovės alchemijoje skaičius septyni simbolizavo septynis šventuosius metalus, kurie sieti su kosminio Logoso dievais. Itin ezoteriško alchemikų meno moksle septyneto šventumas buvo pasiekiamas derinant skaičius trys ir keturi. Alchemikai nesutarė, kuris skaičius yra švenčiausias. Kai kurie manė, kad tai – septyni, kiti – dvylika. Kartais manoma, kad septyniuose pagrindiniuose Būties planuose yra dvylika segmentų. Nepaisant nesutarimų, alchemikai tikėjo, kad šie du skaičiai – septyni ir dvylika – simbolizuoja Kūrimą.
Σ Alcheminėje-hermetinėje tradicijoje, senoviniame Ostano knygos mokyme, rašyta apie septynis Mitros slėpinių vartus. Knygos autoriaus regėtoje vizijoje pasirodė būtybė, nuvedusi jį prie keisto gyvūno saugomų septynių durų.
Σ Khunratho „Amphitheatrum sapientiae“ iliustracijoje vaizduojamame septynių Išminčių laiptų laiptelių simbolyje aiškiai matomos septynios iniciacijos. Amfiteatras taip pat suvoktas kaip „tvirtovė“ su septyniais bokštais ir drakonu viduryje.
Σ Mistiniame sirų tekste minimas veidrodis, kuris yra vidury šventyklos su septyniomis durimis. Įdėmiai į veidrodį pažvelgusiam ieškotojui atsiskleidžia mikrokosmas, kurio viduje yra „Dievas“. Veidrodis įtaisytas virš septynių durų, kurios atitinta septynis dangus, o virš jų yra visose gyvose būtybėse esanti Dvasios akis.
Σ Savaitėje yra septynios dienos, ir visos jos turi savo atstovą senovės dievų kosminiame Logose. Septinta savaitės diena paskirta Saulės dienai arba Saulės dievui. Saulė buvo ir vis dar yra svarbiausias kūrimo simbolis. Viskas atsiranda iš Saulės šviesos ir senovės žmonės pripažino šį faktą.
Σ Judaizme žemė buvo sukurta per septynias dienas, ir remiantis tuo, dažniausiai siejant su septyniomis kūrimo dienomis, skaičius septyni minimas labai dažnai. Akivaizdžiausias įrodymas, kad hebrajai šį skaičių laikė šventu, yra hebrajų kalbos žodžio „prisiekti“ etimologija – šis žodis reiškia „tapti veikiamu skaičiaus septyni“. Galiausiai, žinomas šventas septyniašakės žvakidės simbolis.
Σ Vėliau krikščionys, norėdami septintą dieną integruoti į savo tikėjimą, Saulės dieną pasisavino kaip Dievo Sūnaus dieną. Katalikų Bažnyčia pripažįsta septynis sakramentus – Krikštą, Sutvirtinimą, Eucharistiją, Atgailos, Kunigystės, Santuokos ir Ligonių patepimo sakramentus. Maldoje „Tėve mūsų“ yra septyni prašymai:
Σ teesie šventas Tavo vardas,
Σ teateinie Tavo karalystė,
Σ teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje,
Σ kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien,
Σ atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams,
Σ neleisk mūsų gundyti,
Σ gelbėk mus nuo pikto.
Σ Terminas „Septintas dangus“ kilo iš slapto žydų mokymo. Jis minimas Talmude, žydų ir ankstyvųjų krikščionių tekstų rinkinyje „Pseudepigrapha“. Apie septynis dangaus lygmenis (arba Dievo žinojimo laipsnius) mokė ir esėjai, parašę Negyvosios jūros ritinius. Septynių dangų idėja yra tokia: norint pasiekti Dievą, kylama pro septynis sąmonės „lygmenis“ ar „žiedus“, kol Septintajame – kuris yra Dievas – pasiekiamas dvasinis sąmoningumas.
Σ Viduramžių kabalistai „Kabaloje“ – žydų mistikos formoje – saugojo slaptą mistinę informaciją, kuri, manyta, Torą perteikia skaičiais arba kurios pagalba atskleidžiami šios knygos metafiziniai aspektai. Šioje okultinėje struktūroje skaičius septyni randamas taip pat dažnai, kaip ir krikščionybėje ir judaizme. Būtent šventų skaičių trys ir keturi derinys daugeliui mistikų leido įsitikinti skaičiaus septyni šventumu.
Σ Musulmonų religijoje skaičius septyni yra pastebimas ne mažiau nei hebrajų tikėjime. Musulmonai mano, kad yra septyni dangūs, o kiekviename jų – septyni angelai. Visi „dangūs“ pasižymėjo savitais santykiais su žmogumi. Įdomu, jog šiais požymiais visi dangūs tam tikru laipsniu atitinka „ThetaHealing®“ Septynis Būties planus. Islamo septintas dangus yra „tikrasis“ neapsakomos šviesos dangus ir „Dievo“ buveinė.
Σ Graikų mitologijoje Orfėjo lyra turėjo septynias stygas, žinotos septynios hesperidės, septyni sūnūs, septynios Niobės dukros ir septyni Tėbus užpuolę karaliai.
Σ Japonai turėjo septynis sėkmės dievus, o kinai saugo į vakarietišką keturlapį dobilą panašų lotosą su septyniais žiedlapiais.
Σ Budistams Bodhisatva, pirmoji nušvitusi būtybė, pasisuko į šiaurę, žengė septynis žingsnius, kad pamatytų pasaulį, ir ištarė: „Aš esu pasaulio viršuje, tai – paskutinis mano gimimas. Man kitos egzistencijos nebebus“. Šis aprašymas suprantamas kaip budizmo tikslas – ištrūkimas iš „gyvenimo rato“. Žengdama septynis žingsnius arba pereidama septynias iniciacijas, dvasia ištrūksta iš šios egzistencijos ir pasiekia aukštesnę.
Σ Hinduistams skaičius septyni yra toks pat šventas, kaip ir budistams. Pradžapačio vaikai, sukurti iš Brahmos minties formos, buvo septyni, buvo septyni Riši arba išminčiai, septyni Manūs (pasaulio valdovai), visi valdę per Manvantarą. Hinduistai mano, kad žmogus egzistuoja septyniuose planuose – pojūčių, emocijų, mąstymo, proto, intuicijos, dvasingumo, valios ir Dieviškumo baimės planuose.
Σ Daugumoje Amerikos indėnų tradicijų septyni yra šventas kūrimo skaičius. Žinomos septynios kryptys: rytai, pietūs, vakarai, šiaurė, žemyn (Motina Žemė), aukštyn (Tėvas Dangus) ir paskutinė nematoma kryptis į vidurį – centrinį tašką, ties kuriuo sukasi visi daiktai ir būtybės. Vidurys – septintoji kryptis – yra GYVENIMO RATO įvorė, švenčiausia iš visų krypčių.
Σ Kai kurie geriausiai matomi žvaigždynai – Didieji Grįžulo Ratai, Orionas, Pietų Kryžius – turi septynias ryškiausias žvaigždes.
Seniausias ir labiausiai gerbiamas egiptiečių gydymo simbolis yra kaducėjus. Jis turi šešias vijas, užsibaigiančias gyvačių galvomis prie koto, o septintąją simbolizuoja vidinė vija – kotas. Kaducėjus ženklina Pasaulio medį ir tuo pačiu yra makrokosminis DNR grandinės simbolis – ši grandinė matosi žemiau pateiktame simbolyje.